Mokinio pasiekimų vertinimas yra procesas, kai nuolat kaupiama, interpretuojama ir apibendrinama informacija apie mokinio mokymąsi (Jabbarifar, 2009). Tiksliau įvertindamas mokinių akademinius pasiekimus mokytojas gali lengviau nuspręsti, kokias mokymo strategijas ir priemones naudos, kaip organizuos klasės veiklą pamokos metu. Vertindamas mokinį mokytojas gali padėti mokiniui pažinti save. Mokinys geriau supras savo stipriąsias ir silpnąsias puses, tiksliau įsivertins pasiekimus, kels sau atitinkamus mokymosi tikslus (Südkamp, Kaiser, & Möller, 2012).

Dauguma mokytojų mano, jog jie vaikus moko bei vertina vienodai. Tačiau tyrimų rezultatai rodo, kad mokytojai turi susiformavę tam tikrus lūkesčius, nuostatas mokinio atžvilgiu nepaisant to ar jie teisingi ar ne. Toliau mokytojas bendrauja su mokiniais remdamasis tais lūkesčiais ir savo elgesiu perteikia, kokių pasiekimų yra laukiama iš mokinio. Taip mokytojo elgesys formuoja mokinio elgesį ir pasiekimus. Galiausiai, mokinio elgesys ir pasiekimai vis labiau atitinka tai, ko iš jo buvo tikimasi (Friedrich, et al., 2015)Toks reiškinys vadinamas „Pigmaliono efektu“, dar įvardijamas „išsipildančios pranašystės“ terminu. Būtų klaida manyti, kad tik mokytojo lūkesčiai nulemia mokinio sėkmę, tačiau tiesa yra tai, kad jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį.

Dažniausiai mokytojo nuomonę apie mokinio akademinius pasiekimus formuoja ankstesni mokinio pasiekimai, fiksuojami atitinkamuose dokumentuose (Friedrich, et al., 2015), taip pat mokinio socialiniai įgūdžiai. Mokiniai, kurie turi gerus socialinius įgūdžius, yra paklusnūs ir labiau linkę laikytis disciplinos, tikėtina, palaikys geresnius santykius su mokytojais ir taip formuos teigiamą mokytojų nuostatą jų atžvilgiu. Tyrimais pastebima, kad mokytojai turi skirtingus lūkesčius, dažniausiai – žemesnius, mokiniams, kurie turi elgesio ar drausmės problemų, arba turi kokį nors sutrikimą (Batzle, et al., 2010). Jei mokinio šeima yra atvykusi iš kitos šalies ir turi migranto statusą ar priklauso kitai mažumos grupei, tikėtina, kad tokių mokinių pasiekimai taip pat bus vertinami žemiau, nei kitų klasės vaikų, kurie šioms grupėms nepriklauso. (Krolak-Schwerdt, Glock, & Böhmer, 2014; Tenenbaum & Ruck, 2007). Didelę reikšmę vis dar turi lyties stereotipai, kai mokytojai turi aukštesnius akademinius lūkesčius berniukams matematikos srityje, o mergaitėms skaityme. Dėl tokio mokytojų vertinimo, fiksuojamo atliktais tyrimais, berniukai lengviau tapatina save su matematikos mokslu nei mergaitės, o mergaitės dažniau yra linkę sieti save su literatūra. Tai toliau sustiprina vaikų domėjimąsi tam tikrais akademiniais kursais, lemia specialybės pasirinkimą. (Robinson & Lubienski, 2011; Retelsdorf, Schwartz, & Asbrock, 2015). Pastebėta ir ankstesnės mokymo patirties poveikis vertinant mokinius, pvz., jei mokytojas anksčiau mokė dabartinio mokinio brolį ar seserį, tikėtina, kad akademinius lūkesčius naujam mokiniui lems ir  prieš tai mokyto vaiko informacija (Rubie-Davies, 2014).

Analizuodami ir apibendrindami tyrimo rezultatus jo autoriai siūlo mokytojams eksperimentuoti ir dažniau paklausti savęs, ar pastebime visus mokinius klasėje. Norėdami kuo tiksliau ir objektyviau įvertinti mokinius, turime labai aiškiai apsibrėžti mokymosi tikslus, pamokos uždavinius ir kuo paprasčiau ir aiškiau tai perteikti mokiniams. Po pamokos, prisėdus prie klasės vaikų sąrašo, susirašykime, ką prisimename apie kiekvieną vaiką, ką jis ar ji veikė, atsakė, paklausė pamokos metu, kokių emocijų sukėlė. Pabandykime spėti, kaip kiekvienam iš jų pavyks atlikti kokį nors atsiskaitymą, o vėliau palyginkime savo spėjimą su tikrais tų mokinių rezultatais.

Mokytojo vaidmuo svarbus ne tik pateikiant ir paaiškinant mokomąjį dalyką. Akivaizdu, kad savo elgesiu, vertinimu ir lūkesčiais mokytojai taip pat formuoja ir mokinių elgesį, jų nusiteikimą mokytis ir netgi akademinius pasiekimus. Prisiminkime tai kiekvieną kartą, susitikdami su vaikais, juos vertindami ir teikdami grįžtamąjį ryšį.

Jums taip pat patiks

Atvirų durų dienos aštuntokams, būsimiems pirmokams bei jų tėvams
Atvirų durų dienos aštuntokams, būsimiems pirmokams bei jų tėvams
Projektas „Žiemos pasaka“
Progimnazijoje minimos nepriklausomybės šventės ir Lietuvių kalbos dienos