Valstybės šimtmečio proga Lietuvos moksleiviai pirmą sykį istorijoje turėjo unikalią galimybę pabendrauti su Tarptautinės kosminės stoties astronautais. Pirmą kartą šalies istorijoje tiltas tarp Lietuvos ir kosmoso buvo nutiestas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse – 2018 m. vasario 14 d.

Pirmą sykį, vasario 12 d., su Tarptautinės kosminės stoties astronautais susiekti nepavyko, tačiau antras kartas buvo sėkmingas.

Tiesioginis radijo ryšys su astronautais – tarptautinio projekto „Tiltas tarp Lietuvos ir kosmoso“, kuriame dalyvauja Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija bei Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazija, kulminacija.

„Mokiniai turėjo nepakartojamą patirtį savaip prisiliesti prie kosmoso, domėjosi astronautų istorija, analizavo buvimo kosmose sąlygas, stengėsi užduoti kuo įdomesnius klausimus astronautams“, –  sakė Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui Donata Vaičiulienė.

54-oji kosminė misija prasidėjo 2017 m. gruodį ir tęsis iki 2018 m. balandžio mėnesio. Misijoje dalyvauja 6 astronautai: trys JAV kosmoso agentūros NASA atstovai, vienas japonas, rusas bei ukrainietis. Į lietuvaičių klausimus atsakinėjo mokytojas, hidrogeologas, NASA astronautas Džozefas Michaelis Akaba.

20 mokinių Džozefui Michaeliui uždavė įvairiausių klausimų. Mokiniai domėjosi astronautų kasdienybe bei jų poilsiu kosmose, klausė, kaip sekasi sutarti su įgulos nariais.

Moksleivis Radvilas (14 m.) paklausė, ar astronautas mato Lietuvą, būdamas kosmose. Deja, poklabio metu dėl debesuotimo Lietuvos nebuvo matyti. Įdomų klausimą uždavė Jurga (18 m.), paprašiusi palyginti tylą kosmose bei Žemėje. Mūsų nuostabai astronautas atsakė, kad kosmose pakankamai daug trukšmo. Į Glebo klausimą, kokią profesiją jis pasirinktų, jei nebūtų astronautu, Džozefas atsakė, kad norėtų būti mokyklos mokytoju, nes jo nuomone, tai „kiečiausia“ profesija. Džozefas minėjo, kad astronautams baisiau pakilti, nei leistis, nes pakilimo metu labai daug degančio kuro, kuris astronautams kelia siaubą.

Įprastai balso ryšiai su Tarptautine kosmine stotimi ir kitais orbitoje skriejančiais palydovais užmezgami visai ne internetu, o radijo bangomis, tad moksleivių komandai talkino ir ryšio technika bei techniniu pasirengimu rūpinasi dvi radijo mėgėjiškos organizacijos – Vilniaus universiteto radijo klubas ir Lietuvos radijo mėgėjų draugija. Šios organizacijos nėra naujokės kosmoso srityje – jos abi prisidėjo ir prie vieno iš pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“ misijos sėkmės.

Radijo ryšį iš Jono Basanavičiaus gimnazijos tiesiogiai internetu transliavo LRT Kultūros laida „Mokslo sriuba“.

Apie projektą:

Tarptautinei kosmoso agentūrai ARISS Europe 2017 m. gegužės mėn. buvo pateiktos 52 paraiškos iš Europos mokyklų. Iš jų atrinkta tik 10 projektų, o vienas jų – Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos ir Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos  moksleivių edukacinis projektas.

Šis Lietuvos moksleivių projektas yra skirtas valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.  Dvi Lietuvos mokyklos, pavadintos iškilaus lietuvių visuomenės veikėjo, mokslininko, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, Lietuvos Tarybos pirmininko dr. Jono Basanavičiaus vardu – Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazija ir Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazija – yra projekto „Tiltas tarp Lietuvos ir kosmoso“ iniciatorės.

Laurynas Giedra ir Donata Vaičiulienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atnaujinta: 2018/02/14

Jums taip pat patiks

Kviečiame prisijungti prie kalėdinės gerumo akcijos „Vaikai – vaikams“
Kviečiame prisijungti prie kalėdinės gerumo akcijos „Vaikai – vaikams“
Kviečiame dalyvauti žvakių gamybos, skirtų Ukrainos kariams, akcijoje
Kviečiame dalyvauti žvakių gamybos, skirtų Ukrainos kariams, akcijoje
Minime dr. Jono Basanavičiaus gimimo metines