Visoje puokštėje kovo mėnesio švenčių, primenančių mums apie grįžtantį pavasarį ir atgimstančios Žemės stebuklą, žibutėmis kvepia ir Pasaulinė vandens diena.
Ji minima per pavasario lygiadienį – kovo 22-ąją, siekiant prisiminti vandens apytakos ciklo svarbą Žemėje egzistuojančiai gyvybei, kurią pačią sudaro apie 60–70 proc. vandens. Pasaulio gyventojų bendruomenės, norėdamos palaikyti savo gyvybę vandeniu, telkėsi ir kūrė miestus prie didžiųjų upių ir ežerų. Tačiau vystantis pramonei, šiandien didžiųjų miestų gyventojų buitinės nuotekos bei žemės ūkis, kurio dėka maistu aptarnaujami šie didieji gyventojų telkiniai, intensyviai teršia vandens resursus.
Apie tai, kokias problemas sukelia vandens telkinių tarša, Jono Basanavičiaus progimnazijos mokiniams pasakojo Vilniaus universiteto biologijos studentės, Lietuvos gamtos fondo savanorės. Jos su septintokais nagrinėjo eutrofikacijos problemą, mikroskopu tyrinėjo dumbliais užterštą Kuršių, Kauno marių bei kitų telkinių vandenį, bandė išfiltruoti nešvarų vandenį. Kaip ir tądien, taip ir šiandien kviečiame mokinius ir jų tėvelius rinktis ekologišką buitinę chemiją, be fosfatų, nes jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų kaip vanduo, todėl reikia jį saugoti.
Ačiū Lietuvos gamtos fondui ir savanorėms už tai, kad ypatingai vaizdžiai pasakojo ir draugiškai bendravo su susidomėjusiais septintokais.
Biologijos mokytoja Vilma Gudynienė
Keletas akimirkų iš Pasaulinės vandens dienos:
Atnaujinta: 2016/03/21
