Šiuolaikiniame pasaulyje viskas kinta. Ne vienas dažnai susimąstome, kaip greit viskas keičiasi. Kinta ne tik gamta, keičiamės ir mes. Juk ir tam tikri gyvenimo reiškiniai yra susiję su gamta. Gyvename metų rate, kuris mus veja iš vieno metų ciklo į kitą. Sukiesi šiame rate ir galvoji apie ateitį, kurioje matai bręstantį ir tobulėjantį žmogų. Taip žingsnis po žingsnio keliauji vis naujo, užsibrėžto tikslo link.

Nuo senų senovės žmogus buvo susijęs su gamta. Tai tarsi antrieji namai. Žmogus čia visada rasdavo ramybę, paguodą. Dažnai gamtai išsakydavo slapčiausias mintis. Poetai eilėraščiuose gražiausiais žodžiais tapė gamtos pulsavimą ir išsakydavo žmogų užplūstančius jausmus. Dainininkai skambiomis melodijomis apdainuodavo ąžuolą devyniašakį, sraunią upę, pasaulio medį, paukščius, prabilusius žmogaus balsu. Tokią erdvę gamtos pažinimui atveriame ir mes šių dienų vaikams.

Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija jau devintus metus organizuoja integruoto tarpmokyklinio projekto „Metų ratu“, Jurginių šventę. Šiais metais, balandžio 24 dieną Jurginių šventės prasmę ir simboliką įprasminome Trakų rajone, prie Neries upės, natūralioje aplinkoje, kur mokinys galėjo pajausti, prisiliesti prie jį supančios gamtos bei senojo lietuvių pasaulio. Koks tai projektas? Kokie svarbiausi šio projekto motyvai? Visų pirma, tai galimybė mokinius supažindinti su tautos tradicijomis ir šventėmis gyvoje gamtoje. Antra, tai mokinių pilietinio sąmoningumo aktyvinimas, leidžiant pažinti liaudies muzikos ir gamtos ryšį. Trečia, tai tautinio identiteto formavimas per neformalią veiklą.

Šiame projekte dalyvavo trys mokyklos: Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos etnokultūros būrelis (vad. Marija Mašanauskienė), folkloro ansamblis „Rugelis“ (vad. Jelena Valiulienė), Medeinos folkloro ansamblis „Bitela“ (vad. Irma Dobrovolskienė) bei pradinių klasių mokiniai ir Grigiškių pradinės mokyklos folkloro ansamblis (vad.D.Mockevičienė)

Organizuodami šį projektą siekiame, kad Vilniaus miesto mokiniai ir mokytojai dalintųsi gerąja patirtimi, susipažintų su kalendorinių švenčių tradicijomis, papročiais bei gebėtų paaiškinti jų prasmę ir simboliką, puoselėtų pagarbą gamtai, žmogui, aplinkai. Norime, kad mokiniai ugdytųsi poreikį prasmingai dalyvauti liaudies šventėse, geriau pažinti gamtos gyvenimą. Taip mums pavyksta svarbią tautinės kultūros patirtį gyvoje gamtoje skleisti visiems mokiniams bei daliai tėvų bendruomenės.

Jurginių šventė kasmet prasideda vandens apšlakstymu. Pasisėmę šaltinio vandens, nusiprausiame rankas, apsišlakstome vandeniu. Įprasminę šventės pradžią, grodami molinukais keliaujame į žalią pievelę, kurioje laukia nenuobodi veikla, primenanti vaikams apie bundantį pavasarį. Vaikai padengia stalą juoda raikyta duona, baltu sūriu, Jurgučiais (specialiai Jurginių šventei dažytais kiaušiniais) ir smagiai rikiuojasi į eilę ridenti nuo kalnelio jurgučius. Etnokultūros būrelio vadovė Marija primena vaikams apie bundantį pavasarį, rikiuoja juos, pasakodama apie pirmąjį griaustinį. Vaikai susidomėję ieško akmenuko, kad galėtų mesti jį į tolį ir nubaidyti griaustinį, kad šis nesukeltų pavojaus namams….

Šventę įprasmina lietuvių liaudies dainos, rateliai žaidimai. Juk muzikos ir gamtos ryšys neatsiejamas. Čia supantis suskamba sūpuoklinės dainos. Kepdami kiaušinienę, vaikai smagiai traukia dainas apie paukščius, Jurgį, bundančią žemę. Juk atbudus gamtai, pabunda viskas, kas gyva. Pavasaris – tai metas, kai šviesa ir žaluma skverbiasi, išjudindama visa, kas alsuoja gyvybe. Būdami gamtoje, drąsiai skelbiame, jog atėjo pavasaris.

Šventei besibaigiant, po  ąžuolo ir šermukšnio šaknimis užkasame margučius ir duonos riekelę, taip pagerbdami žemę maitintoją. Juk per Jurgines seniau duona buvo užkasama dirbamo lauko pakrašty. Vaikai moka džiaugtis įvairiomis šventėmis ir projektais, o mes, mokytojai, tikime, jog dalyvaujančių vaikų širdelėse integruotos šventės įgaus prasmę ir dar ilgai gyvuos jų prisiminimuose. Viliamės, kad patirti įspūdžiai gyvos tradicijos apsuptyje, skambant liaudies dainoms tik dar labiau susitiprins vaikų ryšį su gamta ir lietuvių kultūra.

Jelena Valiulienė, Marija Mašanauskienė

 

 

Jums taip pat patiks

Moksleiviai degustavo sveiko maisto patiekalus
Mokiniai kūrė tolerancijos medį
Šiaurės šalių literatūros savaitė