Neries regioniniame parke lankėmės jau ne kartą. Įdomu eiti per Čekonės upelį bebrų nuverstais medžiais. Taip gali išbandyti savo vikrumą. Praūžus pavasarinei liūčiai, šaltiniuotos upelio pakrantės buvo sunkiai įveikiamos. Tačiau būrelis keliautojų nepalūžo ir smagiai pasiekė gražų upelio vingį. Ten radome nedorų žmonių seniai perskeltą aukurą, apsamanojusį ir tyliai menantį senus laikus.
Tolėliau susikūrėme laužą, išsivirėme žemuogių lapelių arbatos, klausydamiesi garsaus upelio šiokštimo, pavalgėme. Taip įdomiai pailsėję grįžome namo.
Mokinius lydėjo penktokų auklėtojos Zita Didikienė ir Marija Mašanauskienė
Atnaujinta: 2013/11/10