Kai draikosi voratinkliai, kai žiburiuoja ant ražienų ir žalių stiebų, o varnėnų pulkai į pietus išsineša vasaros svajas, ne vieno mūsų paširdžius nusmelkia nerimas, sumišęs su džiaugsmu.
Rugsėjis… Margaspalvių jurginų galvos siūbuoja vėjyje – rugsėjis. Virpulys vis dažniau nubėga medžių viršūnėmis – rugsėjis.
Šiemet Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija pasitiko savo mokinius susikaupusi dar vienam svarbiam etapui – naujiems mokslo metams. Rudeniškai žvarbų rytą mokiniai, mokytojai ir tėveliai rinkosi į progimnazijos kiemą. Tarsi rūkas ore vis sklandė vasaros prisiminimai, norėjosi būti miške, prie upės ar pas draugus, bet skambutis jau kvietė į mokyklą. Šiemet jis pirmą kartą nuskambėjo 95 pirmokams, nedrąsiai žengiantiems mokyklos koridoriais. Jiems buvo įteikti pirmoko pasai ir mokyklos ženkleliai.
Malonius sveikinimo žodžius mokiniams ir jų tėveliams dovanojo mokyklos direktorė, progimnazijos tarybos pirmininkas, pirmokų mokytoja. Visiems linkėta sėkmės, susikaupimo ir gražių akimirkų mokykloje.
Šventiškai nusiteikusių mokinių veiduose švietė šypsenos – mokykloje jie išvydo gausybę aitvarų. Tai šių metų rugsėjo pirmosios šventės simbolis. Aitvaras – lietuvių sakmių veikėjas, nešantis sėkmę ir turtus. Pirmokai, jų tėveliai bei mokytojos į dangų paleido įvairiaspalvių balionų su aitvarais puokštę, tarsi sparnus į laimę, sėkmę, svajonių išsipildymą.
Šventėje netrūko šokių, dainų, kiekvienas apgalvojome savo norus ir siekius, sudėliojome žingsnelius ir pradėjome kelionę. Tegul ji būna sėkminga, lai rugsėjo pirmosios varpelis pažadina mumyse atradimo ir tobulėjimo džiaugsmą!
Lietuvių kalbos mokytoja Asta Šalkauskaitė
Atnaujinta: 2013/10/09
