Sostinės moksleiviai panoro susitikti su pirmuoju lietuviško palydovo Lituanica SAT-1 kūrėju ir pabandyti užmegzti ryšį su kosmosu. Susitikimas su išradėju, fizinių mokslų daktaru, Lietuvos radijo mėgėjų draugijos prezidentu Simonu Kareiva vėlyvą vakarą vyko pilnutėlėje Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazijos salėje. Vėlyvas laikas buvo pasirinktas neatsitiktinai – tik tam tikru laiku ir tik keliolika minučių įmanoma „pagauti“ palydovą ir prisiliesti prie mokslinių atradimų paslapčių. „Kiekvienas gali tapti išradėju, – drąsino moksleivius pirmojo lietuviško palydovo kūrėjas S. Kareiva. Viskas prasideda nuo idėjos, kurią reikia būtinai užrašyti, kad ir ant servetėlės, o paskui iš popieriuko perkelti į realybę. Atradimai negimsta iš karto kaip filmuose – reikia daug darbo, entuziazmo, palaikančios komandos, eksperimentų, kol idėja įgyvendinama“. Sukurti pirmąjį lietuvišką palydovą užtruko maždaug pusantrų metų. Prieš jo paleidimą į kosmosą iš NASA skrydžių aikštelės kūrėjams teko ištverti daug bemiegių naktų, kad viskas pavyktų sklandžiai. Palydovą ne sykį teko išmėginti, ardyti ir vėl naujai surinkti. Jis buvo bandomas net ir orkaitėje dėl karščio atlaikymo, testuojamas, ar dėl vibracijos neatsisuks varžtukai ir pan. S. Kareiva vaizdžiai paaiškino moksleiviams ir parodė, iš ko susideda palydovas: „Norint sukurti palydovą, nereikia didžiulių pastatų, erdvių laboratorijų, reikia daug darbo ir priemonių ant paprasto stalo: laidelių, saulės baterijų, mažo kompiuterio, kameros, fotoaparato, antenos, metalinio rėmo“. Pirmasis lietuviškas palydovas buvo tokio dydžio, kad tilpo delne. Pirmoji jo padaryta nuotrauka ant žemės buvo dabar tarp jaunimo populiari asmenukė. Pirmieji palydove įrašyti žodžiai buvo Prezidentės Dalios Grybauskaitės: „Linkėjimai visiems lietuviams visame pasaulyje“. Pirmojoje kosmose padarytoje nuotraukoje matėsi Žemė, Saulė ir saulės zuikis. Tą zuikį šalies vadovė pavadino M. K. Čiurlionio „paveikslu“ ir įsirėmino. Lituanica SAT-1 skriejo aplink Žemę pusę metų, o paskui nukrito Indijos vandenyno pietuose. „Lietuva tapo kosmine valstybe. Lietuviai įrodė, kad irgi sugeba savo darbštumu ir atkaklumu sukurti palydovą“, – sakė išradėjas.

Po įkvepiančios paskaitos S. Kareiva su moksleiviais mokyklos kieme su mėgėjiška radijo antena ir stotele užmezgė ryšį su vienu iš dirbtinių žemės palydovų. Renginio dalyviai turėjo unikalią galimybę kartu su pačiu išradimų kūrėju išgirsti balsus net iš kelių tuo pačiu palydovu besinaudojančių Europos mėgėjiškų radijo stočių, tarp kurių buvo ir estai, ir net lietuviai. Užmegzti ryšį su žemės palydovais leidžiama tik tiems, kurie išlaiko egzaminą Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyboje. Tokie žmonės įgyja leidimą naudotis įvairiomis, ne tik kosmoso radijo bangomis ir vadinami radijo mėgėjais. Plačiau apie radijo mėgėjus galima paskaityti adresu http://www.lrmd.lt/radijas.htm. Pirmojo lietuviško palydovo kūrėjas rekomendavo moksleiviams programėles, kurios padeda stebėti dangaus objektus:

ISS (TKS) stebėjimas gyvai:

https://play.google.com/store/apps/details?id=com.polilabs.issonlive

IRIDIUM palydovų stebėjimas:

https://play.google.com/store/apps/details?id=com.androidesimple.iridium

Radijo palydovai:

https://play.google.com/store/apps/details?id=uk.me.g4dpz.HamSatDroid

Lietuviškas radijo mėgėjų žinių testas:

https://play.google.com/store/apps/details?id=com.lt.lrmd.hamradio.quiz

Parengė Donata Vaičiulienė

 

 

Akimirkos:

Jums taip pat patiks

Kvietimas pasirašyti sutartis
Kvietimas pasirašyti sutartis
Mokytojo rekomendacijos būsimų pirmokų tėveliams
1-8 kl. priimtų mokinių sąrašas
1-8 kl. priimtų mokinių sąrašas