Kas mes būtume be Sausio 13-sios? Beveidė minia. Kas būtume be tada neštos vėliavos – geltonos, žalios ir raudono kraujo spalvų? Be šitų iš istorijos glūdumų išnyrančių ir miglotos ateities ūkanose ištirpstančių atsiminimų – kas mes būtume ir ar būtume išvis? Ar mokame išlaikyti atminimą tų, kurie mokėjo už mus numirti?
Kad atminimas gyvas ir perduodamas jaunajai kartai, patvirtino mūsų progimnazijoje įvykę Sausio 13-osios dienai atminti skirti renginiai. Laisvės gynėjų dienos rytą mokyklos languose plazdėjo atminimo žvakių liepsnelės. Taip mes prisijungėme prie jau tryliktą kartą Lietuvoje vykstančios pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. Mokinių ir mokytojų atlapuose „žydėjo“ neužmirštuolės žiedai – taikus pagarbos ir padėkos ženklas visiems Lietuvos laisvės gynėjams, padėjusiems galvas už mūsų tautos nepriklausomybę.
Progimnazijos fojė 5-8 klasių mokiniai minėjo Sausio 13-ąją prisimindami ir pagerbdami tąnakt žuvusius žmones, dramatiškas dienas prisiminė ir savo atsiminimais pasidalino pradinių klasių mokytoja Stasė Andrėkienė.
Mokyklos radijas „Basanavičius FM“ Laisvės gynėjų dienai paminėti skyrė specialią laidą. Joje savo prisiminimais apie mūsų tautai svarbius 1991 m. sausio 13-osios dienos įvykius dalinosi mokyklos darbuotojas Arvydas Stankus, etikos mokytoja Marija Mašanauskienė. Apie tai, ką jaunajai kartai reiškia laisvė, laidoje kalbėjo 6D klasės mokinys Jokūbas Puodžiūnas.
Ir po dvidešimt devynerių metų Laisvės gynėjų diena yra reikšmingas pilietinės savimonės formavimo veiksnys. Ir tik nuo mūsų visų priklauso, kad ši data niekada nebūtų užmiršta.
Lietuvių kalbos mokytoja Asta Šalkauskaitė
Atnaujinta: 2020/01/14
