Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos penktųjų klasių mokiniai Kultūrų dieną užmezgė pažintį su totoriais ir jų kultūra. Beje, 2021 metai Lietuvoje paskelbti totorių metais, o jų logotipe įamžinti žirgo, islamo ir kardo simboliai, ryškiausiai apibrėžia šios tautos šimtmečių kultūrinį paveldą.
Iš Mongolijos atkeliavę totoriai, atskilėliai nuo Aukso Ordos, gaudavo čia valdovų užtarimą, titulus, žemių, o už tai tarnaudavo Lietuvos kunigaikščių ir karalių kariuomenėse. Totoriai visais laikais garsėjo kaip neprilygstami kažygiai, ištikimai ir narsiai kovęsi ir Žalgirio mūšyje, ir Napoleono armijoje, ir Abiejų Tautų Respublikos bei Lietuvos nepriklausomybės kovose.
Taip pat sužinojome, kad žodis „tatar“ persų kalba reiškė raitą pasiuntinį, o pirmieji totoriai Lietuvoje radosi XIII amžiuje, prieš maždaug 700 metų. Dar 1362 metais mūšyje prie Mėlynųjų vandenų kunigaikščio Algirdo pulkuose kovėsi ir narsūs totorių būriai. Vis tik daugiausiai totorių Lietuvon atvyko Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdant Vytautui Didžiajam. Būtent jis leido kurtis teritorijoje už mažaug 16 km nuo Vilniaus keturiems totoriams, kurių kiekvienas turėjo 10 sūnų. Taip atsirado Keturiasdešimties totorių kaimas, skelbia legenda.
Gausiai totorių gyventa ir Trakuose, o Dūdakalnio pavadinimas kilęs nuo to, kad ant šio kalnelio totorių šventikai mulos penkis kartus per dieną dūdas pūsdami kviesdavo tikinčiuosius melstis. Kaip sužinojome, totoriai ir anksčiau, ir šiomis dienomis išpažįsta islamą, o musulmonų šventa savaitės diena yra penktadienis. Lietuvos šiandien yra išlikusios keturios mečetės: Keturiasdešimties totorių kaime ir Nemėžyje netoli Vilniaus, Kaune ir Raižiuose, esančiuose Alytaus rajone.
Nors išsaugojo savo tikėjimą ir iki šiol meldžiasi arabiškai, totoriai asimiliavosi ten ir, iki šiols puoselėdami totorių papročius ir tradicijas, savo pavardes daugiausiai pritaikė prie tų kalbų, kurios buvo daugiausiai naudojamos jų gyventose teritorijose. Šiandien totoriai Lietuvoje kalba rusiškai, lenkiškai ir lietuviškai.
Už visas žinias apie totorius esame iš širdies dėkingi Liudmilai Jankovskajai, Trakų pilies muziejaus edukatorei, įdomiai ir patraukliai papasakojusiai mums apie totorių istoriją. Mūsų progimnazijos penktokai dar planuoja aplankyti totoriškas edukacijas ir Trakuose, į totorių kultūros pėdsakus ir paveldą gilinsis visą pavasarį ir, sukaupę bei apibendrintę informaciją sudalyvaus Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuojamoje edukacinėje akcijoje skirtoje paminėti bei įprasminti 2021-uosius, kurie paskelbti Lietuvos totorių metais.
Atnaujinta: 2021/03/26
