dsc_39542

Atbudus gamtai, atbunda viskas, kas gyva. Pavasaris – tai metas, kai šviesa ir žaluma skverbiasi išjudindama viską, kas alsuoja gyvybe. Sprogstantys medžių lapai, pumpurus kraunantys žiedai primena apie nuolat tekantį laiką. O tame laike mes – maži ir dideli, jauni ir seni, atrandame iš naujo save, nes pavasarį kitaip neįmanoma.

Jurginės – pirmoji tikra pavasario šventė. Tai atviros erdvės ir šviesaus paros meto šventė. Per Jurgines džiugiai skelbiama, kad atėjo pavasaris. Jurginių giesmėmis prašoma Jurgio: „Jurgi, paimk raktus, Jurgi, atrakink žemę, Jurgi, išleisk žolelę, žolelę šilkinę, raselę meduotą“.

Šiais metais Jono Basanavičiaus progimnazijos etnokultūros būrelis (mokytoja M. Mašanauskienė), folkloro ansamblis „Rugelis“ (mokytoja J. Skupienė) bei Medeinos pradinės mokyklos folkloro ansamblis „Bitela“ (mokytoja I. Dobrovolskienė) tradiciškai prie Cedrono upelio aukštupio susirinko švęsti Jurginių šventės.

Nusiprausę šaltinio vandeniu, kaip ir dera per Jurgines, mėgdžiodami paukščių balsus liaudies instrumentais, švilpynėmis ėjome prie senojo ąžuolo. Skambiai ir džiugiai kvietėme Jurgį, kad „jis atrakintų žemę ir paleistų žolę bei rasą…“, kad „saulė sušildytų žemę ir nebūtų juodų debesėlių…“. Medžiuose pavasarį sveikino čiulbantys paukščiai, melsvais žiedais šlaituose šypsojosi žibuoklės. Visi aplinkui sveikino pavasarį. Po senojo ąžuolo šaknimis užkasėme duonos riekelę – pagerbdami žemę maitintoją (per Jurgines seniau duona buvo užkasama dirbamo lauko pakrašty). Pažaidę žaidimus, pasisupę dainuodami sūpuoklines dainas, kaip piemenukai kepėme kiaušinienę ant laužo, vaišinomės, ridenome „jurgučius“.

Žemele Žemynėle, Žemele Žiedkelėle,

Tavo vardai iš glūdumos ataidi.

Ir norisi kalbėti tarsi maldą –

Kas aš būčiau be tavo žolelės?

Be čiulbėjimo margo paukštelio?

Be tavęs ir manęs nebebūtų.

Juk Tave kasdien pasėjame grūdą

Gėrio, meilės, vilties ir šviesaus laukimo.

Todėl ir mylime Tave,

Ir dėkojame už viską, ką Tu gero mums duodi.

Ačiū Tau Žemele.

Šiltos ir saulėtos gamtos prieglobstyje vaikų širdelės prisipildė pavasariško džiaugsmo, meilės žemei motinėlei, saulei, paukščiui, gamtai. Atėjo Jurginės – atbudo gamta, atbudome ir mes visi. Vaikai džiaugėsi atbundančia gamta, gyva tradicija, o mes, mokytojai, tikime, jog dalyvavusių vaikų širdelėse Jurginių šventė įgavo prasmę ir dar ilgai gyvuos jų prisiminimuose, o patirtus gyvos tradicijos įspūdžius jie skelbs draugams ir artimiesiems.

 

Muzikos mokytoja Jelena Skupienė
Etikos mokytoja Marija Mašanauskienė

Jums taip pat patiks

Paskaita ketvirtokams  -,,Kodėl žmonės valgo?“
Paskaita ketvirtokams -,,Kodėl žmonės valgo?“
Mokamų būrelių mugė
Mokamų būrelių mugė
Mokytojo rekomendacijos būsimų pirmokų tėveliams