Lietuvos geografų draugija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Vilniaus dizaino kolegija, UAB „Hnit-Baltic“ 2012–2013 m. surengė Lietuvos kraštovaizdžio kaitos fotokonkursą „Laikas keičia Žemę“.
Sekant Europos kraštovaizdžio konvencija – kraštovaizdį gali ir turi suprasti kiekvienas. Atskirų vietovių kaitos stebėjimas svarbus geografinio pasaulėvaizdžio, laiko dvasios pojūčio ugdymui. Prisimenant geografų prof. Č. Kudabos ir doc. R. Krupicko priesakus – geriau pažinti savo kraštą, įamžinti savo laikmetį – pasiūlyta 2012–2013 m. nufotografuoti vietovę, užfiksuotą 2002–2003 m. ar anksčiau, rasti fotografavimo koordinates, palyginti vaizdus, pakomentuoti atsiradusius pasikeitimus.
60 autorių konkursui pateikė 98 darbus. Šiose vietose gyvena jie ar jų artimieji. Čia dažnai lankomasi, leidžiamas laisvalaikis, sportuojama, vasarojama. Tai – kasdienės teritorijos, išskirtiniai kultūros paveldo ar meniniai objektai. Tai – pajūrio klifai ir karstinės įgriuvos, miškai, parkai, pelkynai, upių ir ežerų pakrantės, šventvietės, piliakalniai, miestų ir miestelių gatvės, aikštės, senamiesčiai, centrai ir pakraščiai, gyvenamieji kvartalai, mokykla, vaikų darželis ir kt.
Šioje parodoje – 18 geriausių konkurso darbų, demonstruojančių Lietuvos kraštovaizdžio pasikeitimus, įvykusius per 10–131 metų tarpsnį.
E. Aleksandravičienės ir K. Pleitos darbai atskleidžia ir kraštovaizdžio ir žmonių likimus. Moksleiviai azartiškai gaudo skirtingas laiko atkarpas jungiančias gijas: K. Žygis lipo į Maišiagalos bažnyčios bokštą, A. Pranculytė – į senamiesčio balkonus, N. Gliaudelis turėjo pasistengti surasti tą patį rakursą savo pavidalą pakeitusioje Svėdasų aikštėje. Skubant vis mažiau kreipiama dėmesio į aplinką, jos dienos, metų laikų ir dešimtmečių kaitą. Pastebime, kai kas nors reikšminga įvyksta, bet tada jau būna per vėlu aiškintis, kodėl tai nutiko. Biologė dr. O. Motiejūnaitė išsako kritinę nuomonę apie Vilniaus Žaliojo tilto prieigų miestėjimą. Dar kitoks – fotografo V. Račinsko žvilgsnis į Neries pakrantes. J. Klietkutė demonstruoja Kretingos istorijos žinias…
Labiausiai akį traukia N. Eidukaitienės ir R. Mikitiejevos užfiksuotos nuostabaus grožio Nemuno slėnio vietoje atsiradusios Kauno marios; J. Klaboko parodytos Vilniaus Kalvarijų Kryžiaus kelio koplyčios; A. Pranculytės atrastos Vilniaus žydų geto istorijos.
__________________________________________________________________________
Kraštovaizdis yra gamtos ir žmonijos veiksnių kūrinys, visa, kas mus supa. Tai krašto ir tautos tapatybės, asmeninės ir visuotinės gerovės, gyvenimo kokybės dalis, bendras turtas. Globalėjant pasauliui, intensyvėjant ūkinei veiklai ir spartėjant gyvenimo tempui, silpnėja žmonių ryšys su vietove, todėl nyksta kraštovaizdžio įvairovė, savitumas, jo vertingos savybės.
Tarptautinis susitarimas –Europos kraštovaizdžio konvencija (Florencija, 2000):
Visi Konkurso darbai Interaktyviame Lietuvos kraštovaizdžio pokyčių žemėlapyje:
http://services.maps.lt/nuotraukos/index.html?appid=748498d5dc4e45d38f90a36637bd76c2
Parodos elektroninis katalogas su paaiškinimais: http://www.am.lt/VI/files/File/krastovaizdis/konkursai/katalogas%20visas%20su%20ISBN.pdf
Organizatoriai:
  |
 |
  |
Parengė Dovilė Krupickaitė
Atnaujinta: 2016/03/29
