Saulėtą birželio 11-osios popietę Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos kolektyvas patraukė į Neries regioninį parką. Tai vieta, kurioje galima būtų suderinti sveiką pasivaikščiojimą ir atradimo džiaugsmą. Palikusi sostinę ir išsinėrusi iš cementu suspausto pilko rūbo, Neris tampa tikra upių motina – ramiu ir saugiu prieglobsčiu dešimtims į ją garmančių šaltinių ir upelių.
Susipažinimas su vietove prasidėjo Neries regioninio parko lankytojų centre. Mus pasitikęs ekskursijos vadovas Saulius Pupininkas labai įdomiai pasakojo apie Neries regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo vertybes, atskirus gamtos ir kultūros paveldo objektus. Išgirdome pasakojimą apie retų augalų ir gyvūnų rūšis.
Vėliau pėsčiomis žingsniavome vingiuotais parko takeliais. Keliaudami čia priartėdavome prie pat upės, čia vėl pakildavome į kalną pažvelgti į Nerį nuo aukštų skardžių. Aplankėme mūsų progimnazijos šeštokų sodintą Maironio ąžuolų giraitę. Pakeliui grožėjomis ir rinkome vasaros pradžios gamtos dovanas – pievų žoles, gėles, uodėme gaivų miško, laukų aromatą. Žydi vasara – rugių lauke, pakvipusiame šviežia duona, žydi pievose, brenda upėmis ir neša skaidrią artėjančių atostogų nuotaiką.
Aplankę Neries regioninį parką, pasidžiaugėme, kad tiek daug įspūdžių galima patirti, keliaujant po Lietuvos gamtą.
Asta Šalkauskaitė
Atnaujinta: 2014/08/26
