Vėl gruodis. Adventas. Dienos trumpėja. Saulės šviesą sugeria vis ilgėjančios naktys. Progimnazijos folkloro ansamblis „Rugelis“, norėdamas nugalėti tamsą, nusprendė kaip senovėje lietuviai pabūti kartu, pasidalinti mažais gėrio ir liaudies muzikos spindulėliais.
Į vakaronę „Oi atvažiuoja Šventa Kalėda“ susirinko ne tik ansamblio vaikai, bet ir jų tėveliai, seneliai, broliukai ir sesutės. Uždegę Advento vainiko žvakeles, prisiminėme, kaip gražiai skamba lietuvių Advento dainos „Už girų girių“, „Sodai, sodai leliumoj“, „Skrido vanagėlis“ ir kitos. Advento dainos yra daug ramesnės nei kito laikotarpio dainos. Jose dažnai apdainuojami paukščiai, gyvūnai, žvėrys. Jie kartais dainose lyginami su žmonėmis. Dainose jie tarsi atgyja, pradeda kalbėti, bendrauja. Vaikams priminėme, jog tyliais Advento vakarais senovėje lietuviai daina darbus praskaidrindavę, išmintimi vaikus auklėję. Savo prieškalėdiniais prisiminimais dalinosi ir tėveliai. Vaikai, puošdami Advento eglutę, pasižadėjo daryti gerus darbus, būti paklusniais, gerai mokytis, mylėti ir gerbti tėvelius.
Gerų pasižadėjimų netrūko. Vaikams ir tėveliams buvo pasakojama, jog senovėje Lietuvoje buvo tikima, kad Advento metu negalima kirsti medžių. Pasakojo, kad tie, kurie Advento metu kirsdavę medžius, miške sutikdavę seną žilą moterį – miškų dvasią, kuri visaip žmones gąsdinusi. O tie, kurie iš Advento metu kirstų medžių statydavę namus, jais nesidžiaugdavę, nes tokiuose namuose smarkiai baladojasi ir vyksta netikėčiausi nutikimai. Mokytoja prisiminė močiutės pasakojimą, jog negalima ir krosnies kūrenti iš Advento metu kapotų malkų, nes liepsna, išeinanti pro kaminą, būdavusi labai kaitri ir galėjusi net namus padegti.
Prisiminėme ir senuosius orų spėjimus:
Jei per adventą dažnai snigdavo, laukdavo gero vasarojaus, ypač pupų, žirnių ir linų derliaus.
Jei dažni atodrėkiai, tikimasi gražaus rugių žydėjimo ir grūdingų varpų.
Jei adventas šiltas, bus karšta vasara su gausiomis perkūnijomis, nuo kurių nukentėsią javai.
Jei lietingas adventas, bus prastas rugių derlius.
Jei gruodžio 8 d. saulėta, bus geri kopūstai, gerai derės linai.
Besibaigiant vakaronei, Tomo tėtis pristatė tradicinį Kūčių vakaro patiekalą ”Kūčia”, pagamintą iš įvairių kviečių, riešutų ir medaus, kurį visi ragavome, skanavome. Pasivaišinę obuoliais, kūčiukais vaikai traukė šiaudus iš po staltiesės. Sakydavo, jei jis ilgas, laukia ilgas ir laimingas gyvenimas. Jei stiebelis suskilęs, tikėkis permainų. Priminėme vaikams, jog pavalgę Kūčių vakarienę, žmonės pradėdavo burti ir spėti, kokie bus ateinantys metai.
Visi laukiame artėjančių švenčių, Šventų Kalėdų. Laukite ir Jūs:
Gyvenkim ugnimi ir ugnyje –
Tame švytėjime ir šventume.
Tegul nuskaidrina mūs širdeles,
Atverkime slapčiausias kerteles.
Ir išpažinkime liepsnos plazdėjimui,
Ką aš darau ne taip, kofėl darau?
Galbūt galėjau ir geriau?
Apšviesk mane geriems darbams.
Liepsna –tikėjimo šviesa.
Muzikos mokytoja Jelena Valiulienė
Atnaujinta: 2015/12/14
