Šiandien, lapkričio 23-ią, minimos iškilaus visuomenės veikėjo, Lietuvos patriarcho Jono Basanavičiaus 169-osios gimimo metinės. Nepaisant neįprastų mokymosi sąlygų, organizuojant įvairias veiklas progimnazijoje minima J. Basanavičiaus gimimo diena.

Mokyklos bendruomenės 5–8 klasių mokiniai visą gimimo dienos savaitę dalyvauja dailyraščio konkurse, kurio metu perrašinėja ir iliustruoja paties Jono Basanavičiaus rašytą tekstą apie savo jaunystę. Istorijos ir lietuvių kalbos mokytojų D. Tomkutės, R. Tervydienės ir A. Motuzaitės iniciatyva mokiniai dalyvauja protmūšiuose ir įsivertina savo žinias apie šios asmenybės gyvenimą ir nuveiktus darbus. O 7-8 klasių  etikos  grupių mokiniai rengė pranešimus bei pristatymus tema “Iškili, Lietuvai nusipelniusi asmenybė” –  apie Joną Basanavičių, jo bendražygius, mokslo draugus bei visuomeninės veiklos bendrakeleivius: J. Jablonskį, P. Klimą, P. Vileišį, V. Kudirką ir kitus.

Be šių veiklų progimnazijos moksleiviai lietuvių kalbos mokytojų L. Jankauskaitės ir G. Pugačiauskaitės organizuojamų skaitymų metu skaito pasirinktus kūrinius iš J. Basanavičiaus sukauptų pasakų rinkinių, o pasirinktų pasakų motyvais iliustruoja technologijų pamokų metu daromus kūrybinius darbus. Kūrybiniai moksleivių darbo vaisiai buvo parodyti konferencijos „Skirtukas J. Basanavičiaus pasakų rinktinei“ metu (dėkojame mokytojams H. Vaišvilai ir A. Jurgaitienei). Tuo tarpu neformalaus ugdymo būrelio „Gardu žinoti“ nariai šventė J. Basanavičiaus gimtadienį kepdami jo mėgtą obuolių pyragą ir rašė palinkėjimus Lietuvai (dėkojame mokytojoms E. Kerulytei ir  A. Jurgaitienei). Pradinių klasių mokiniai, padedami savo klasių auklėtojų, taip pat mini šio visuomenės veikėjo gimimo dieną rašydami laiškus J. Basanavičiui, skaitydami ir iliustruodami jo pasakas. Galite matyti 3n klasės mokinių laiškų pavyzdžius (mok. Danguolė Mituzienė)

Joną Basanavičių įvardijame kaip vieną geriausiai žinomų Lietuvos tautinio atgimimo pradininkų, pirmąjį laikraščio „Aušra“ redaktorių, gydytoją, visuomenės ir kultūros veikėją, vieną ryškiausių nepriklausomybės akto signatarų, lietuvių tautos patriarchą, tautosakininką.

Jonas Basanavičius gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabaliuose, (Vilkaviškio apskritis). Kad išsimokslintų, buvo samdomas daraktorius, vėliau lankė pradžios mokyklą ir gimnaziją. Tėvai norėjo leisti į kunigų seminariją, tačiau Jonas Basanavičius šio noro neįgyvendino.

Basanavičius buvo vienas iš Didžiojo Vilniaus Seimo organizatorių ir vadovų, vienas iš signatarų, pasirašiusių Nepriklausomybės aktą, globojo Lietuvių mokslo draugijos biblioteką, įkūrė Lietuvių mokslo draugiją, rinko ir kaupė tautosaką, redagavo pirmąjį laikraštį „Aušra“, bendradarbiavo leidžiant kitą lietuvišką spaudą, dirbo normindamas lietuvių kalbą ir kovojo už lietuvių kalbos išsaugojimą kituose kraštuose (Lenkijoje), gynė jos teises, taip pat užsiėmė archeologiniais kasinėjimais, įsteigė pirmąją lietuvišką gimnaziją (vėliau pavadinta Vytauto Didžiojo vardu). Lietuvos patriarchas mirė 1927 m. vasario 16 dieną.

 

Lietuvių kalbos mokytoja Lina Jankauskaitė

 

Jums taip pat patiks

Sausio 13-ąją mūsų laisvei sukanka 30 metų
Kalėdų dirbtuvėse – šildančios dovanos