„Tyrėjų nakties“ renginio tikslas – kad lankytojai apie mokslinius pasiekimus ne tik išgirstų, bet juos galėtų pamatyti gyvai, išbandyti, patirti, pajusti ir suprasti jų poveikį mūsų kasdienybei.
Jau 12 m. paskutinį rugsėjo penktadienį „Tyrėjų nakties“ renginiai vyksta daugiau nei 30 Europos šalių. Rugsėjo 29 d. mūsų mokyklos aštuntokai dalyvavo Gamtos tyrimų centre vykusiame „Tyrėjų nakties“ renginyje „Mokslininko asistentas“. Mineralų muziejuje mokiniai buvo supažindinti su GTC struktūra ir vykdomais darbais, pasigrožėjo turtingomis muziejaus ekspozicijomis. Moksleiviai apsilankė Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijoje (vadovas dr. vyresn. m. d. Ričardas Paškauskas), Augalų fiziologijos laboratorijoje (vadovė dr. vyriaus. m. d. Sigita Jurkonienė), Giluminės geologijos laboratorijoje (vadovė dr. vyresn. m. d. Gražina Skridlaitė).
Algologijos ir mikroorganizmų ekologijos laboratorijoje doktorantas Dmitrij Morudov moksleivius supažindino su laboratorijos struktūra ir darbo principais. Parodė izotopinės analizės įrangą. Moksleiviai pabandė labai tiksliai pasverti. Ši užduotis neįgudusiam svėrėjui pasirodė nelengva ir reikalaujanti daug kruopštumo. Dimitrijui padedant, su bendrosios anglies analizatoriumi (TOC-L) išmatavo vandenyje iš čiaupo ir mokinių atsineštame Neries, pelkės ir ežero vandenyje esančią bendrąją anglį (TC). Buvo supažindinti su dumblių įvairove, jų gyvenimu, mityba, žala bei nauda žmogui. Per mikroskopą apžiūrėjo 12 skirtingų dumblių bei melsvabakterių rūšių, pažiūrėjo į atsinešto vandens sudėtį.
Augalų fiziologijos laboratorijoje su dr. Jurga Jankauskiene palygino burokėlio, obuolio, morkos ir bulvės cukringumą lašeliniu būdu su skirtingos koncentracijos sacharozės tirpalais. Mokiniai buvo supažindinti su metodo principu, kaip paruošti augalinę medžiagą analizei. Stebėjo, kaip augalinės medžiagos tirpalo lašas grimzta arba lieka sacharozės tirpalo paviršiuje. Darbo rezultatus, kaip tikri mokslininkai, mokiniai mokėsi užsirašyti savo užrašuose.
Giluminės geologijos skyriaus doktorantas Laurynas Šiliauskas supažindino su GTC mokslininkų naudojamu vienu iš retesnių prietaisų – elektroniniu skenuojančiu mikroskopu, didinančiu iki 1 mln. Kartų. Su šiuo prietaisu atliekami ne tik stebimų objektų struktūriniai ir morfologiniai tyrimai, bet ir nustatoma jų cheminė sudėtis, kitos ypatybės. Per mikroskopą aštuntokai galėjo stebėti kokie mineralai susidarė prieš 1.8 mlrd. m. dabartinės Lietuvos teritorijoje išsiveržus vulkanams, pamatė, kaip atrodo prieš 250 mln. metų gyvenusio ryklio dantis, įvairaus senumo mikroskopiniai dumbliai, erkutės, vabzdžiai ir jų dalys ( akys, plaukai, sparnai).
Su doktorante Laura Gedminienė, pasitelkę „tektoninę smėlio dėžę“, pasidalinę vėjo, vandens, slėgio, karščio ir šalčio, augalijos, gyvūnijos, žmogaus ir laiko „pareigomis“, moksleiviai modeliavo pagrindinius geologinius procesus, kurių metu formuojasi ar yra ardomi geologiniai sluoksniai. Suformavę „Žemės sluoksnius“, juos slėgė, imituodami tektoninių plokščių judėjimą, stebėjo, kaip formuojasi raukšlės, lūžiai, sprūdžiai ir t.t. Išanalizavę gautą modelį per permatomą sienelę, su mėgintuvėliais „gręžė gręžinius“. Pagal mėgintuvėliuose esančią medžiagą ir susidariusius sluoksnius, aiškinosi, kaip piešiami pjūviai.
Guvūs vaikai greitai suprato darbų metodikas, tikslus bei darbo specifiką laboratorijose ir aiškiai suprato, kad už paprastų dalykų slypi kruopštus mokslininkų darbas. Mokiniai pirmą kartą matė skenuojantį mikroskopą, pirmąkart rankose laikė skysčių dozatorių, bandė labai tiksliai pasverti, formavo išvadas! Kaip tikriems mokslininkams, jiems teko savo darbo rezultatus užrašyti savo užrašuose. Su visomis užduotimis vaikai susitvarkė puikiai. Įgyti pirminiai įgūdžiai tikrai ilgai išliks jų atmintyje…
Parengė Birutė Poškienė
Akimirkos:
Atnaujinta: 2017/10/11
