Besibaigiant mokslo metams mūsų mokyklos mokytojai aplankė Suvalkijos kraštą.
Svečiuose pas Zanavykus
Tai, kad Lietuva yra nedidelė, kartais tampa kone priežodžiu. Gal ir mažas mūsų kraštas, tačiau ir jame gali būti daug įvairovės, kurią daugeliui dar reikia atrasti. Tai ir padarė Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos mokytojų kolektyvas, mokslo metus nutaręs pabaigti linksmai ir turiningai – saulėtą birželio 20 d. rytą išdardėjo į pažintinę kelionę po Suvalkijos kraštą.
Pažintį su Zanavykų kraštu pradėjome Zyplių dvare. Ne taip seniai buvęs apleistas ir užmirštas, šiandien dvaras prikeltas naujam gyvenimui. Dvaro pastatus supa parkas, kuriame gausu retų medžių rūšių. Išgirdome dvaro istoriją, sužinojome, kad čia nuolat šurmuliuoja žmonės, vyksta įvairiapusė kultūrinė veikla – spektakliai, koncertai, plenerai. Apžiūrėjome centriniuose rūmuose bei kituose dvaro ansamblio pastatuose veikiančias parodas.
Kelionę tęsėme Plokščių miestelyje, kuris išsiskiria upeliu – gatve Vaiguva. Upelis vietiniams gyventojams atstoja gatvę – jie savo namus pasiekia tik eidami ar važiuodami upelio vaga. Šalia Plokščių miestelio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios atsiveria nepakartojamas vaizdas į Nemuną ir kitapus jo esančius šlaitus. Dar viena įsimintina Plokščių vieta – Šventaduobė, kurioje įkurtas lurdas. Čia klausydamiesi gido pasakojimo gėrėme skaidrų šaltinio vandenį, sakoma, turintį ypatingų galių.
Iš Plokščių sukome Šakių link. Kavinėje mus svetingai pasitiko zanavykų tautiniais rūbais pasipuošusi gaspadinė ir jos mergučės. Susėdę prie vaišėmis nukrauto stalo, ragavome zanavykiškų patiekalų, klausėmės gaspadinės, gražia zanavykiška šnekta papasakojusios apie zanavykų buitį ir kulinarines subtilybes.
Aplankėme ir dar vieną nediduką miestelį Šakių rajone, garsėjantį dvaru, kurį visa Lietuva matė legendiniame filme „Tadas Blinda“. Gelgaudiškio dvare gėrėjomės įspūdingų raštų krosnimis, kurių nesugebėjo sunaikinti laikas, akį traukė didingas rūmų parkas bei terasa, iš kurios atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Nemuno slėnį.
Pakeliui namo stabtelėjome Kiduliuose, kur susipažinome su įdomiu, iš kartos į kartą perduodamu ir puoselėjamu lietuvišku paveldu – vyndaryste. Vyndarys Juozas Vilkenis išsamiai papasakojo apie vyną, jo gaminimo subtilybes. Išragavę Kidulių krašto vynų ir aplankę nematytus Suvalkijos krašto kampelius, pasidžiaugėme, kad tiek daug įspūdžių galima patirti, keliaujant po Lietuvą.
Kelionė buvo išties gausi netikėtų atradimų, malonių akimirkų. Grožėjomis ir rinkome vasaros pradžios gamtos dovanas – pievų žoles, gėles, uodėme gaivų miško, laukų aromatą. Žydi vasara – rugių lauke, pakvipusiame šviežia duona, žydi mėlynuojančiose lubinų pievose pievoje, brenda upėmis ir neša skaidrią artėjančių atostogų nuotaiką.
Tekstas A. Šalkauskaitės,
nuotraukos D. Vaičiulienės
Akimirkos:
Atnaujinta: 2018/03/12
